Michėjo 6

₁Klausykitės, ką VIEŠPATS sako:

„Pakilk, iškelk bylą kalnų akivaizdoje,

ir tegirdi kalvos tavo balsą!“

₂Klausykitės, kalnai, apie VIEŠPATIES bylą

ir jūs, patvarieji žemės pamatai,

nes VIEŠPATS bylinėjasi su savo tauta,

skelbia ieškinį Izraeliui.

₃„Mano tauta, ką aš tau padariau?

Kuo gi tave nuvarginau?

Atsakyk man!

₄Juk išvedžiau tave iš Egipto žemės,

išpirkau tave iš vergijos namų

ir pasiunčiau tau vadovauti Mozę,

Aaroną ir Mirjamą.

₅Mano tauta, atmink,

ką buvo sumanęs Moabo karalius Balakas,

ką jam atsakė Beoro sūnus Bileamas

ir kas nutiko nuo Šitimų iki Gilgalo,

kad žinotumei VIEŠPATIES teisumo darbus“.

₆„Kuo nešinas ateisiu į VIEŠPATIES Artumą

ir nusilenksiu aukštybių Dievui?

Ar ateisiu su deginamosiomis aukomis,

su mituliais veršiais?

₇Argi VIEŠPATS bus patenkintas

tūkstančiais avinų,

begaliniu srautu aliejaus?

Ar atiduosiu savo pirmagimį

už savo nusikaltimą,

savo kūno vaisių

už savo nuodėmę?“

₈Žmogau, jis tau pasakė,

kas gera

ir ko iš tavęs reikalauja VIEŠPATS:

tik daryti, kas teisinga,

mylėti ištikima meile

ir nuolankiai eiti su savo Dievu.

₉VIEŠPATIES balsas šaukia miestui

(didžiai išmintinga bijoti tavo vardo):

„Klausykitės, gimine ir miesto taryba!

₁₀Argi aš galiu nematyti nedorai įgytų turtų

nedorėlių namuose

ir keikiamos sumažintos efos?

₁₁Argi aš galiu pakęsti apgavikiškas svarstykles

ir nesąžiningų svarsčių maišą?

₁₂Tavo turtuoliai pilni smurto,

tavo gyventojai meluoja

apgauliais liežuviais burnoje.

₁₃Todėl aš tave ir parbloškiau,

nuniokodamas dėl tavo nuodėmių.

₁₄Tu valgysi, bet nepasisotinsi,

ir tavęs nepaliks kankinantis alkis;

tu įgysi, bet neišsaugosi,

o jei ką ir išsaugotum,

aš atiduosiu kalavijui.

₁₅Tu sėsi, bet nepjausi,

spausi alyvas, bet aliejumi nesitepsi;

traiškysi vynuoges, bet vyno negersi.

₁₆Tu laikeisi Omrio įstatų,

visų Ahabo namų darbų

ir sekei jų užmojais.

Todėl paversiu tave tyrlaukiais,

o tavo gyventojus – pajuoka,

ir tu turėsi pakelti mano tautos panieką“.